Atgal

Kur link Kalėdos veda?

Nensi Kanvel

Mano šeima ir aš svarstėme, kaip reikės išgyventi Kalėdas. Pirmą kartą prie šventinio stalo viena vieta bus tuščia; nebebus vieno veido ir šeimyninėje nuotraukoje; viena dovana bus mažiau po kalėdine eglute. Prieš keletą mėnesių mano brolis mirė po sunkios kovos su nepagydoma liga. Iki šiol mus persekioja širdies skausmas. Nė vienas iš mūsų nejautėme šventinės nuotaikos. Juk Kalėdos visuomet būdavo didelis įvykis mūsų šeimoje. Netgi tuomet, kai mes užaugome ir sukūrėme savo šeimas, mes visuomet grįždavome į tėvų namus švęsti Kalėdų.

Mes išgyvenome tas pirmas Kalėdas be jo. Mums tai pavyko, nes žvelgėme į praeitį su šypsena, kartais net nusijuokdami, kai prisiminėme visas prabėgusias Kalėdas. Bet svarbiausia – mes žvelgėme į ateitį su tikėjimu, jog vieną dieną mes vėl pamatysime savo artimą ir mums be galo brangų žmogų.

Tą vakarą, susėdę prie kalėdinės eglutės savo tėvų namuose, mes supratome, jog mūsų viltis vėl būti viena šeima priklausė nuo Kūdikio, kuris gimė daugiau nei prieš 2000 metų. Štai kaip Biblija aprašo Tą, kuris atnešė viltį į pasaulį: „Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas! Jis bus mūsų Valdovas. Jo vardas bus Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“ (Izaijo 9, 5). Mūsų šeimai reikėjo Nuostabiojo Patarėjo: mes jautėmės liūdni ir prislėgti. Mums reikėjo Galingojo Dievo: mes buvome silpni. Mums reikėjo Amžinojo Tėvo: mes norėjome, kad mus apkabintų. Mums reikėjo Ramybės Kunigaikščio: mūsų mintys ilgėjosi ramybės. Šis Kūdikis buvo tiks­liai tai, ko mums reikėjo, – ko reikėjo visam pasauliui.

Vilties gimimas

Kas galėjo pagalvoti, jog paguoda ir viltis ateis į šį pasaulį per Kūdikį? Bet taip įvyko. Tą naktį aplinkui ne­buvo daug žmonių, kurie paliudytų Jo gimimą. Tik Jo motina Marija, Jo žemiškasis tėvas Juozapas ir keletas piemenų, kurie netoliese sergėjo savo avis. Viešpaties angelas pasirodė jiems ir tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums gerąją naujieną, kuri bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Luko 2, 10–11).

Kas buvo ta „geroji naujiena apie didį džiaugsmą“? Paprastai ta­riant, mes nusipelnėme mirties, bet Kažkas gimė tam, kad mirtų už mus. Romiečiams 6, 23 parašyta: „Atpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo malonės dovana – amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“. Kadangi mes nusidėjome, mūsų teisėta bausmė yra mirtis. Bet vienas žodis šiame tekste keičia visą mūsų ateitį. Šis žodis yra dovana. Amžinasis gyvenimas yra dovana.

Jėzaus misija buvo išgelbėti puolusią žmoniją, žmones, kuriuos Jis sukūrė ir kurie pasirinko nusidėti. Žinodamas, kad nuodėmės pasekmė baigsis mirtimi, Jis atėjo pasiūly­ti mums viltį. Vienas iš geriausių pavyzdžių, kaip suprasti mirtį ir tai, kas vyksta po mirties, – pažvelgti į Lozoriaus, Jėzaus draugo, istoriją. Jėzus aiškiai pasakė (Jono 11, 11): „Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet Aš eisiu jo pažadinti“.

Jei šis tekstas būtų vienintelis Biblijoje, kur kalbama apie mirtį ir prisikėlimą, net ir jo pakaktų atsakyti į daugybę mūsų klausimų. Jėzus pasakė, jog mirtis yra miegas, poilsio laikas. Tai panašu į nakties miegą, kai jūs einate ilsėtis. Nesvarbu, kokia nerami ar užimta buvo diena, kai užmiegate, jūs nieko nebežinote. Taip, kaip mes nubundame po gero nakties miego, taip prisikelsime ir iš mirties. Jėzus parodė Savo galią prikeldamas Lozorių iš kapo. Vieną dieną Jis prikels mano brolį ir visus kitus, kurie pasitikėjo Juo. Juos prikels pats Jėzus!

Neišpakuota Dovana

Per kiekvienas Kalėdas aš niekada nepalikdavau nė vienos savo dovanos neišpakuotos. Mes, vaikai, keldavomės anksti, auštant Kalėdų rytui, ir skubėdavome išpakuoti savo dovanas. Dabar, kai esu suaugusi, man vis tiek rūpi išpakuoti dovanas, kurias man padovanoja mano šeima ar draugai. Negaliu įsivaizduoti, kaip galima palikti neišpakuotą dovaną po eglute – laikyti ją svetainėje ant grindų, kai Kalėdos jau seniai pasibaigusios. Pavasarį, jei aš norėčiau išeiti į vidinį kiemą pasodinti gėlių, dovana man trukdytų, o atėjus vasarai mano dukra, norėdama išbėgti su draugais pažaisti į kiemą, galbūt užkliūtų už jos ir paspirtų ją į šalį.

Deja, dauguma žmonių taip elgiasi su Dievo dovana – amžinuoju gyvenimu. Jie neišpakuoja tos dovanos, kad pasiimtų, kad turėtų. Jie žino, kad ji ten yra, bet dėl įvairiausių priežasčių palieka ją neišpakuotą. Amžinojo gyvenimo dovana šiandien laukia jūsų – pasiūlymas nesitęs amžinai. Kai Jėzus vieną dieną sugrįš į žemę, Jis sugrįš dėl tų, kurie priėmė Jo dovaną – amžinąjį gyvenimą.

Jėzus atėjo pirmą kartą tam, kad atiduotų Savo gyvybę. Jis sugrįš antrą kartą tam, kad suteiktų mums gyvenimą.

Pirmąjį Jo atėjimą paliudijo tik nedaugelis, bet antrojo atėjimo metu Jį pamatys kiekvienas. Ir tada, kaip parašyta, „pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje“ (1 Tesalonikiečiams 4, 16).

Ar tai nenuostabu? Tas, kuris atėjo kaip bejėgis Kūdikis, vėl sugrįš su didžia galybe, kad prikeltų net mirusius! Nesvarbu, kokia mirtimi jie mirė ir kaip seniai yra mirę, – jie bus prikelti! Toliau 17-ta eilutė kalba apie tuos, kurie bus gyvi Jo atėjimo metu: „Paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti debesysna pasitikti Viešpaties ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu“.

Galvojant apie tai, iš tikrųjų nėra svarbu, kokios būsenos mes būsime, kai Jėzus sugrįš – gyvi ar mirę, – galutinė baigtis tokia pat: mes būsime amžinai su Viešpačiu! Ir mirties daugiau nebebus.

Tai, ko jūs visuomet norėjote

Dabar, kai mano dukra jau paauglė, mums su šeima smagu peržiūrėti praėjusių Kalėdų vaizdo įrašus. Vienas mano labiausiai mėgstamų – kai mano dukrai penkeri. Ji sutelkusi visą savo dėmesį į dovanos išpakavimą. Sėdėdama ant grindų su žalia pižama, ji išvynioja dovaną. Nesigirdi nei jokių džiugių šūksnių, nei šokinėjimų. Ji laiko išpakuotą dovaną kaip didžiausią turtą ir ramiai pasako: „Štai tai, ko aš visuomet norėjau“.

Per šias Kalėdas jums yra dovanojama neįkainojama dovana. Išpakuokite ją – priimkite amžinojo gyvenimo dovaną, tikėjimu priimdami Jėzų Kristų kaip asmeninį Išgelbėtoją į savo gyvenimą. Ir vos tai padarę – kai pajusite, ką reiškia gyvenimas su Jėzumi, jūs suprasite, kad tai ir yra tai, ko jūs visada norėjote.

Tada Kalėdos jums įgis visai kitokią prasmę. Jūs gėrėsitės namų jaukumu, muzika, skaniu šventiniu maistu. Jūs tebešvęsite Kristaus gimimą, To, kuris gimė prieš 2000 metų, tačiau visos dovanos, kurias jūs išpakuosite per šias Kalėdas, neprilygs didžiausiai dovanai – jau žemėje Dievo teikiamai ramybei ir amžinajam gyvenimui ateinančioje Dievo karalystėje!

Tekstas pirmą kartą publikuotas: laikraštyje "Vilties šaltinis"

Komentarai

Rašyti komentarą

  • enfosence,

    cheapest brand name levitra

Jūsų komentaras