Geri ženklai

Mindaugas Pikūnas, pastorius, pamokslininkas, radijo bei interneto televizijos LCTV laidų vedėjas, yra vienas iš svetainės "Geri Ženklai" sumanytojų. Mindaugą galite sekti facebook socialiniame tinkle.

Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad didžioji mūsų pasaulio dalis vienu ar kitu būdu švenčia Kalėdas. Ir visiškai nebesvarbu ar esi krikščionis ar ne. Kalėdų laukia visi. Nes vis labiau jos pradeda asocijuotis su dovanomis, šventine nuotaika, ir jau ištikimai, gal kokius visus 20 metų rodomu kino filmu ‘Vienas namuose’.

Norėčiau pasidalinti mintims apie tikrąsias Kalėdas, kurios, kai jos nutiko net nebuvo vadinamos Kalėdomis.

Na, o pradėti norėčiau kiek netikėtoje vietoje - Apreiškimo Jonui knygoje:

Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. Ji buvo nėščia ir dejavo, kentėdama sąrėmius bei gimdymo sopulius. Pasirodė ir kitas ženklas danguje: štai didžiulis ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis, su dešimčia ragų ir su septyniomis diademomis ant galvų. Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn. Slibinas tykodamas sustojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų kūdikį. Apreiškimų knyga 12,1-4

Apreiškimų knyga tai knyga, kurios perduodama žinia yra komunikuojama simboliais, kurie ne tik geriau įstringa atmintyje, bet ir leidžia papasakoti kur kas daugiau nei sausas sąvokų dėstymas.

Taigi, mūsų cituotoje ištraukoje, Apreiškimų knygą užrašęs apaštalas Jonas regi konfliktą, kurio centre yra moteris, drakonas ir kūdikis.

Iš konteksto aišku, kad kūdikis yra Jėzus, kurs turi gimti žemėje.

Moteris … na moteris, Biblijos pranašystėse visada simbolizavo Dievo tautą. Todėl čia, Jonas aprašo ne Jėzų gimdančią Mariją, o Dievo tautą iš kurios gimsta pasaulio gelbėtojas. (Pvz. Ezek. 16; Ef. 5,25; Apr. 19,7.8)

Liko drakonas, kurio simbolį kiek vėliau paaiškina pats Jonas.

Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai. Apreiškimų knyga 12, 7-9

Žmonių širdyse buvo pasėta abejonė Dievo charakteriu. Todėl jėgos ir prievartos taktika vardan gero tikslo čia nebūtų pasiteisinusi. Jam reikėjo imtis kitokios taktikos, kad vėl susigrąžinti žmones pas save.

Mindaugas Pikūnas

Drakonas tai baisus padaras, kuris atrodytų tik ir yra sukurtas tam, kad naikintų ir griautų. Ir manau, kad toks šėtono ir velnio apibūdinimas yra visai tinkamas.

Tačiau pastebėkite, kad panašu, jog šiame regėjime drakonas laukia tik kūdikio, lyg tas kūdikis vienintelis susitikimo su kuriuo jis visada laukė.

Tikiuosi skaitydami ankstesnę ištrauką pastebėjote ir tai, kad drakonas dar yra vadinamas ir senovinė gyvatė. O šis simbolis jau yra paimtas tiesiai iš Senojo Testamento, tiesiai iš Pradžios knygos. Apreiškimų knygą rašęs Jonas vienintelis aiškiai įvardina, kas tuo metu slėpėsi už žalčio suviliojusio Ievą nepaklusnumu Dievui ir taip atnešusiu visas įmanomas negandas.

O žaltys buvo suktesnis už visus kitus laukinius gyvulius, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs. Jis paklausė moterį: „Ar tikrai Dievas sakė: 'Nevalgykite nuo jokio medžio sode!'?“ Moteris atsakė žalčiui: „Vaisius sodo medžių mes galime valgyti. Tik apie vaisių medžio sodo viduryje Dievas sakė: 'Jūs nuo jo nevalgysite nei jo liesite, kad nemirtumėte!'“ Bet žaltys tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite! Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir jūs būsite kaip Dievas, kuris žino, kas gera ir kas pikta“. Kai moteris pamatė, kad tas medis buvo geras maistui, kad jis buvo žavus akims ir kad tas medis žadėjo duoti išminties, ji skynėsi jo vaisiaus ir valgė, davė jo ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir jis valgė. Tuomet abiejų akys atsivėrė ir jiedu suprato esą nuogi. Jie susiuvo figmedžio lapus ir pasidarė sau juosmens aprišalus. Pradžios knyga 3,1-7

Šėtonas pasinaudojo žalčiu, kad priartėtų prie žmonių neatpažintas ir juos sugundytu melu, jog Dievu negalime pasitikėti, nes gerus dalykus Jis pasilaiko tik sau.

Taigi, grįžtant prie Pradžioje minėtos Apreiškimų knygos pasakojimo, pasirodo velnias, nors galėjęs išnaudoti ir naikinti tik žmones, ir tuo pasitenkinti, vis tik laukė vienintelio, Jėzaus.

Kodėl?

Atsakymas yra užrašytas Pradžios knygoje, kai tuoj po Adomo ir Ievos puolimo, Dievas ateina pas juos ir supažindina mūsų protėvius su jų pasirinkimo pasekmėmis.

Tačiau pastebėkite, kad pirmieji Dievo žodžiai yra skirti ne Adomui ar Ievai, o … žalčiui arba šėtonui.

Pasiklausykite:

VIEŠPATS Dievas tarė žalčiui: „Kadangi tu taip padarei, esi prakeiktas tarp visų gyvulių ir tarp visų žvėrių. Ant pilvo šliaužiosi ir dulkes ėsi visas savo gyvenimo dienas. Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo palikuonių ir jos palikuonių; jis kirs tau per galvą, o tu kirsi jam į kulną“. Pradžios knyga 3, 14.15

Prisimenant Apreiškimų knygą, šėtonas lyg ir viską aplink pamiršęs laukė Jėzaus gimimo, nes pagal šią pranašystę, būtent per Kalėdas gimęs kūdikis sutraiškys jam galvą ir taip jį nugalės.

Ne veltui šėtonui, Jėzaus sunaikinimas tapo svarbiausiu prioritetu. Tai buvo mirties ir gyvybės klausimas susireikšminusiam maištininkui.

Pranašas Izaijas su mumis pasidalina pranašyste apie į žemę gimusio kūdikio tapatybę.

Nes kūdikis mums gimė! Sūnus duotas mums! Jis bus mums valdovas. Jo vardas bus „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“. Izaijo 9,5

Pasirodo, kad tas kūdikis yra ne kas kita, o pats Dievas.

Tačiau, kodėl kūdikis?

Juk jei į pasaulį, nugalėti šėtono ateina pats Dievas, tai kodėl Jam neatėjus, kaip galingam nugalėtojui? Juk Jis Dievas. Jis galėjo ateiti su didžiausia angelų kariuomene. Ji galėjo, pasinaudoti savo kaip Kūrėjo galia, ir tiesiog surengti viešą šėtono egzekuciją, atimdamas iš jo gyvybės alsavimą, kurį Jis pats jam buvo suteikęs.

Tačiau, ne. Į žemę Dievas ateina kaip kūdikis.

Juk jei į pasaulį, nugalėti šėtono ateina pats Dievas, tai kodėl Jam neatėjus, kaip galingam nugalėtojui? Juk Jis Dievas. Jis galėjo ateiti su didžiausia angelų kariuomene. Ji galėjo, pasinaudoti savo kaip Kūrėjo galia, ir tiesiog surengti viešą šėtono egzekuciją, atimdamas iš jo gyvybės alsavimą, kurį Jis pats jam buvo suteikęs.

Mindaugas Pikūnas

Kodėl?

Na, pirmiausia, todėl, kad žmonės sukilo prieš Dievą patikėję melu. Jie nebuvo nugalėti ir paimti į nelaisvę prievarta. Jei tai būtų taip, tada tikrai reikėtų išvaduotojo, kuris nužudytų engėją ir išvaduotų belaisvius.

Žmonių širdyse buvo pasėta abejonė Dievo charakteriu. Todėl jėgos ir prievartos taktika vardan gero tikslo čia nebūtų pasiteisinusi. Jam reikėjo imtis kitokios taktikos, kad vėl susigrąžinti žmones pas save.

Taigi, Dievas nusprendė ateiti, kaip kūdikis - bejėgis ir pažeidžiamas. Jis pasirinko gimti neturtingoje šeimoje ir augti neturtingame Romos imperijos rajone. Jis neturėjo jokios nuosavybės ir dalinuosi viskuo ką turėjo su kitais. Jis gelbėjo žmones jų bėdose, patarė jiems, gydė ir mokė juos.

Gyvenamas tokį gyvenimą, nieko nereikalaudamas iš žmonių ir atverdamas jiems Savo širdį, Dievas tikėjosi sušildyti mūsų širdis ir atgauti prarastą pasitikėjimą.

Ne gana to. Jėzus buvo nužudytas ir mirė ant kryžiaus, kad mes pamatytume, kur link veda nuodėmė ir kad mums nereikėtų sulaukti panašaus likimo.

Ar tokia Dievo taktika pasiteisino?

Manau, kad taip.

Be ginklų, be skambių šūkių, grasinimų ir prievartos.

Tyra ir nuoširdžia meilė, su džiaugsmu ir ramybe, Jėzui pavyko užkariauti milijonų žmonių širdis, kurie mainais į Dievo parodytą gerumą sutinka aukoti savo gyvenimus Jam ir aukotis dėl kitų žmonių.

Žinoma, ne visi patiki tokiu Gelbėtoju Jėzumi. Vieniems toks Dievo kovos su šėtonu būdas yra nesuprantamas. Kitiems vis norisi, kad Jėzus taip ir liktų ėdžiose, kaip mažas ir nekaltas Kalėdų simbolis, kuris per daug arba visiškai nesikiša į mūsų gyvenimą.

Tačiau kviečiu jus apmąstyti tikrąją Kalėdų prasmę. Jos primena, kad Dievas atėjo nugalėti šėtono ir tai, kaip jis tai padarė - rodydamas meilę, dalindamas atleidimą, kalbėdamas apie susitaikymą, mirdamas ir prisikeldamas

Štai tokios Kalėdos yra rimta priežastis švęsti. Tokių Kalėdų tikrai reikia mūsų neramiems gyvenimams šiame permainingame gyvenime.