Penktasis vakaras. Šarūnės komentaras

Nejaugi penktadienis? Kaip lekia laikas.... Jau penkta seminaro diena, penkta aiškaus rytinio rėžimo ir kruopščiai suplanuotos, bet sunkiai nenuspėjamos vakaro eigos diena. Trūksta miego, nuolat protas budi ir mintyse vis atlieka reviziją: ar tas padaryta, ar tas paruošta, ar to netrūksta, ... Nuovargis ima viršų, tvyro įtampėlė, nepastebima “plika” akimi. Bet mums, vienas kitą jau seniai išlukštenusiems ir ne viena pūdą druskos suvalgius tai gerai matosi. Tačiau niekas iš mūsų keturių komandos narių apie tai nekalbame. Geriausiai įtampą nuima juokas. Tad šiandien leidome sau į valias pasijuokti :-) Būtume tai darę ko gero iki ryto, bet viskam yra savas metas.... Susitelkiame, labai aiškiai žinome ką kiekvienas turime daryti, už ką esame atsakingi – ir darome. Kasdien viską pavedame į Dievo rankas ir leidžiamės į nuotykį. Nuolat jaučiu Dievo artumą... Rytoj šeštadienis. Trumpa pertraukėlė – palaimingas poilsis – o nuo pirmadienio vėl nersim gylyn į pranašystes. Tikiuosi, kad jūs visi, ir tiek gimtinės žeme vaikščiojantys, tiek išsibarstę po visą žemės rutulį lietuviai, nuo pirmadienio ir vėl būsite drauge su mumis. O mes būsime nuolankūs Dievo įrankiai, kad jus pasiektų žinia iš aukščiau.

Šarūnė