Atgal

Keletas straipsnių ištraukų iš spaudos apie Šabo įstatymo pakeitimą sekmadieniu

Šis straipsnis gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė programai "Paslaptys.Karaliai. Pranašai." 7-8 temoms.

Jūsų dėmesiui siūlome keletą ištraukų iš straipsnių, iš įvairių laikotarpių Lietuvių spaudos, apie Šabo (Biblinės poilsio dienos) pakeitimą sekmadieniu:

Sekmadienis. Viena dažniausių švenčių Bažnyčios metuose yra sekmadienis. Jau Sename Įstatyme Dievas įsakė švęsti septintą dieną. Žydai tą dieną vadino subata. Krikščionys subatos šventimą atmainė ir jos vieton įvedė sekmadienį. Mat, sekmadienį krikščionims įvyko svarbių dalykų, būtent Kristus atsikėlė ir Šv. Dvasia nužengė. Be to, krikščionims svarbu buvo ir savo šventėmis pabrėžti, kad jų tikyba nėra ta pati žydų tikyba.

Kun. K.Čibiras
Vytauto Didžiojo gimnazijos prefektas

LITURGIKA

Kazimiero Draugijos leidinys Nr. 656

1936m.

***

Šabo dieną žmogus turėjo būti laisvas, ilsėtis, džiaugtis Kūrėju ir Jo kūryba. Tačiau Jėzaus laikais ši diena buvo virtusi dar vienu suvaržymu. Net į vargą pakliuvusiam žmogui buvo draudžiama padėti. Jėzus grąžino šabui pirmykštę reikšmę: būti žmonių išganymo diena.

Kadangi Jėzus prisikėlė tą dieną, savo išlaisvinimą mes švenčiame sekmadieniais. Šabo kaip poilsio dienos reikšmė perkeliama į sekmadienį.

Judaizme poilsio diena yra šabas (šeštadienis). Krikščionys švenčia sekmadienį, kaip Jėzaus prisikėlimo minėjimą. Pirmais trimis amžiais išoriškai tai buvo darbo diena kaip ir kitos. Bet krikščionys anksti rytą prieš darbo pradžią rinkdavosi bendrai Eucharistijos šventei.
321 m. po Kr. imperatorius Konstantinas įstatymu paskelbė sekmadienį nedarbo diena. Romoje sekmadienis vadinosi „saulės diena“. Krikščionys priėmė tai kita prasme: Kristus yra „teisingumo saulė“ (Mt 3, 20) (Turi būti: Mal 3, 20. O.D. pastaba), „pasaulio šviesa“ (Jn 1, 9 ir 8, 12). Taip sekmadienis virto Viešpaties diena, džiaugsmo diena.


TIKĖJIMAS IR GYVENIMAS
KNYGA JAUNUOLIAMS

Tarpdiecezinė katechetinė komisija
Kaunas 1992

***

„Užlaikyk subatos dieną ir ją švęsk, kaip Viešpats tavo Dievas tau įsakė. Šešias dienas darbuosies ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji yra subatos diena, tai yra Viešpaties, tavo Dievo atilsys. Joje nedirbsite jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus, nei duktė, nei tarnas (senovės žydų kalboje – vergas – P.A.), nei tarnaitė (vergė – P.A.), nei tavo jautis, nei asilas, nei joks tavo gyvulys, nei svetimas, kuris yra tavo vartuose, kad tavo tarnas ir tarnaitė atsiilsėtų taip pat, kaip ir tu“.

Krikščionybė šį dievo įsakymą sulaužė. Pagal bažnyčios nutarimą krikščionys švenčia ne septintą, o sekančią pirmą dieną, kada pagal evangelijas mitologinis Kristus prisikėlęs iš numirusių. Todėl tikintieji žydai švenčia šeštadienį, t.y. septintą, o krikščionys sekančią, t.y. prisikėlimo dieną.

Gali iškilti klausimas, kodėl antrasis „įsakymų“ variantas nesutampa su šiuolaikiniu pateikiamu „katekizme“. Istorijos mokslas atsako mums į šį klausimą. V a. šv. Augustinas, matydamas, kad kai kurie „įsakymai“ nebeatitinka krikščionių pažiūrų, pertaisė juos į naują variantą, bet ir šis vėliau buvo pakeistas. Dar labiau sutrumpino ir iš naujo patvirtino 10 dievo įsakymų Tridento bažnytinis suvažiavimas XVI a. Kadangi moters išvardinimas 10-me įsakyme kartu su nuosavybės rūšimis nebeatitiko naujų sąlygų, katalikų bažnyčia nusprendė išskirti įsakymą apie moterį, t.y. padaryti du įsakymus („negeisk savo artimo moteries“, „Negeisk nė vieno daikto, kurs yra tavo artimo“). Bet tada išeitų 11-ka įsakymų! Todėl 2-sis įsakymas („Nedarysi sau drožinio, nei paveikslo... nesilenksi prieš juos ir negarbinsi...“), kuris neatitiko bažnyčios religinės praktikos, buvo išmestas. Kaip žinoma, šiuolaikinėje katalikų bažnyčios praktikoje dievo, Kristaus ir šventųjų paveikslai, statulos garbinami ir net paskelbiami stebuklingais.

ŠVENTRAŠTIS IR DOROVĖ
Doc. Pranas Aksamitas

„Mokslas ir gyvenimas“
Nr. 4. 1972 m.

***

Staipsnis iš laikraščio "Lietuvos Aidas" (1997,) "Sekmadienį švęsk, - įsakė Dievas ir imperatorius"

Straipsnį atsisiųskite / skaitykite PDF formatu čia

Komentarai

Rašyti komentarą

  • Tomas Karkalas,

    Mane domina 2-as Dievo isakynas . „Nedarysi sau drožinio, nei paveikslo…“kalba ne tik apie religine daile- apie bet kokius meno dirbinius. Tai, ka piesia dailininkas jam yra tam tikra prasme sventa- “vertingiau” uz pacio meistro trapia gyvybe. Menininkai samprotauja apie AMZINASIAS meno vertybes ir daro tai labai nuosirdziai. Deja sis “nuosirdumas” kyla is nezinojimo Dievo isakymu - nevalingas nepaklusnumas vistiek yra priestaravimas Dievui.
    Visa tai - mano pojuciai. Noreciau kad 2-ji Dievo isakyma pakomentuotumete Rasto sviesoje. Aciu uz pagalba susivokti - atsisveikinti su vergavimu iprociams, tradicijoms kurias gimdo tamsa.

Jūsų komentaras