Be drovumo

Tikriausiai sielos gelmėse visi tėvai nori, kad jo vaiku žavėtųsi. Jei ne, kam gi tuomet reikėtų šventinių kaspinėlių, drabužėlių, gražių šukuosenų, kuriomis tėveliai puošia savo vaikus eidami pasivaikščioti?

Beje, ir netikintys, ir tikintys psichologai teigia, kad mergaitėms pagyrimai yra labai svarbūs. Berniukams šiek tiek paprasčiau – jie tikrai mažiau jaudinasi dėl savo išvaizdos. Berniukai turi kitų keblumų, nors šiais laikais berniukų požiūris ir supratimas apie grožį irgi keičiasi.

Štai mergaitėms pasitikėjimas, kurį jos suvokia dėl savo išvaizdos, tiesiog gyvybiškai būtinas, kad sąlygiškai lengviau galėtų išgyventi pereinamąjį paauglystės laikotarpį. Ypatingai reikšmingas mergaitėms yra svarbiausio vyro jos gyvenime – tėvo – įvertinimas. Jo žodžius mergaitė priima kaip absoliutą. Taigi, sakyti dukrai komplimentus – tėvo pareiga, lygiai tokia pati, kaip uždirbti jos maistui, drabužiams ir žaislams bei kitoms reikmėms.

Kiekviena mergaitė daugiau ar mažiau jaudinasi dėl savo išvaizdos. Vieną kartą ateina ne itin puiki diena, kai ji – trylikametė – pažvelgia į veidrodį, pamato kampuotą, negrabiai sudėtą spuoguotą būtybę su įvairiais realiais ir įsivaizduojamais trūkumais. Bet kuris, net ir gabiausias vaikas, kartais išgyvena nepilnavertiškumo jausmus.

Mergaitei, kuri negavo savo laiku pakankamai tėvo žavėjimosi ja, šis lai- kas būna itin sudėtingas ir problematiškas. Kaip ji tuo metu elgsis, sunku nuspėti. Pavyzdžiui, ji gali pulti ant kaklo pirmam pasitaikiusiam vyrui, kuris pagaliau jai meiliai pasakys, kad ji gražuolė. Galbūt ji eis savęs įtvirtinti į ne kokios reputacijos grupę, kurioje bus priimta ir įvertinta bei ten pasijaus saugi. Galbūt tiesiog kentės užsisklendusi ir atsiribojusi nuo bet kokio bendravimo su priešingos lyties atstovais...

Kartais atrodo, kad mūsų kultūroje degutas yra vertingesnis už statinę medaus... Pasakyti „konstruktyvią kritiką“ dažniausiai nesunku kiekvienam, tai darome dažnai ir noriai, o štai pagyrimų, neretai manome, daug nereikia, jie kenkia vaikų auklėjimui... Neretai mokydami vaikus, dažniausiai nesąmoningai, laikomės principo, kad girti reikia mažiau nei kritikuoti – tai, mūsų manymu, reiškia „auklėti“. Tenka dar ir dabar sutikti mamų, kurios nu- stemba, jog vaikams reikia pasakyti, kad jie yra mylimi, pasakyti gražių žodžių, teigiamų įvertinimų.

Psichologai yra įrodę, kad sukritikavus vaiką, reikia net 8 kartus pagirti, kad jo savivertė vėl atsistatytų iki normos ribos.

Pasak psichologės K. Kuzmos, vaiko nuomonė apie save yra vienintelis ir svarbiausias veiksnys, nulemiantis laimę ir gerą savijautą ateityje. Jūsų vaikas gali būti ir gražus, ir protingas, netgi talentingas, bet jeigu jis nepatenkintas savimi ir jaučiasi nepilnavertis, tai visos turimos savybės nepagelbės.

„Mama, pažiūrėk, kokia aš graži“, – džiaugiasi trejų metų dukrelė stovėdama prie veidrodžio.

„Mieloji, atsipeikėk, tokių, kaip tu – milijonai“, – pertraukia ją blaiviai mąstanti mama.

Bet teisi juk mergaitė! Kuo čia dėti milijonai? Ji juk nuostabi, ji vienintelė tokia pasaulyje. Ji kada nors taps pačia gražiausia savo vaikams ir savo vyrui. Tėveliai turi būti tuo reikšmingiausiu veiksniu, kuris padės vaikui jaustis vertingam, nepaisant visų sunkumų, su kuriais tenka susidurti gyvenime.

Turime žinoti, kad ir mūsų žodžiai, ir poelgiai veikia vaiko jausmus ir ugdo teigiamą požiūrį į save.

Žinoma, viskas turi būti savo vietoje ir savo laiku. Nesiginčysiu su tuo, kad gera širdis ir charakteris daug svarbiau vaikų laimei nei išorinis grožis, ir kad apskritai kuklumas puošia žmogų. Visa tai reikia savo laiku paaiškinti vaikui. Tačiau nepaisant to, vaiką turime mokėti pagirti, pamaloninti, tai labai svarbu mažam augančiam vaikučiui, kurio laukia nelengvas suaugusiojo gyvenimas. Pasitikėjimas savimi yra gebėjimas įžengti į pasaulį ir ištverti įvairiausias situacijas!

Suaugusiam taip pat tikrai labai svarbu apie save girdėti gražius žodžius. Vienas rusų dainininkas dainavo: „Pradėkime sakyti vieni kitiems komplimentus, juk tai meilės laimingi momentai“...

Biblijoje, Giesmių giesmės knygoje apra6uma meilės istorija, kurioje įsimylėjeliai žavisi vienas kitu, negailėdami pačių gražiausių epitetų. Visa Dievo kūryba, tarp jų ir mes, žmonės, esame tobuli Dievo kūriniai. Žavėdamiesi savo vaikais ir mylimaisiais mes tuo pačiu teikiam šlovę Dievui, kuris mus sukūrė nuostabiais ir gražiais, ypatingais Savo kūriniais.

Dievas taip myli kiekvieną, kad siuntė Savo Sūnų numirti už kiekvieną Jį tikintį (žr. Jono 3, 16). Dievas turi kiekvienam atnaujinimo planą (žr. Jono 14, 1–3), ir Jis nesistengtų šitaip, jei žmogus nebūtų to vertas. Nepamirškime šių tiesų! Jos padarys mus ir mūsų vaikus laimingesnius ir palaimins mūsų santykius.

Straipsnis publikuotas laikraštyje "Vilties šaltinis"