Ar įmanoma sutaupyti laiko trumpiau miegant
Jau seniai žmonės užduoda sau klausimą: kodėl reikia tiek ilgai mie goti? Daugeliui atrodo, kad tai laiko švaistymas – net trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami. Palyginti neseniai žmonės ėmė gailėti laiko miegui. Mokslininkai ištyrė, kad dar XX amžiaus pradžioje žmonės mie gojo ilgiau kaip 9 valandas. Apie 1960uosius miegui buvo skiriama daugiau kaip 8 valandos. Dabar žmonės miega apie 6 valandas. Mes nenoriai paliekame savo reikalus ir pramogas. Mus traukia darbas. Internetas, televizija taip pat gali užvaldy ti. Kartais ir visai nakčiai.
Nėra kada miegoti
Apie 1920-uosius Rusijoje masiškai paplito eksperimentai – kaip atsisakyti miegui skirto laiko. Tokių eksperimentatorių devizas buvo: „Gyvenimas per daug trumpas, kad švais tytume jį miegui.“ Ne kartą su savanorių grupėmis buvo atliekami eksperimentai, kurių tikslas – atliekant įvairias užduotis kuo ilgiau išsilaikyti be miego. Po paros pablogėdavo eksperimento dalyvių atmintis, po 2 parų jie pasidarydavo irzlūs, apatiški, po 3 parų atsinaujindavo įvairūs chroniški skausmai, žmonės prarasdavo valią, lengvai pasiduodavo įtaigai.
Kiek valandų reikia miegoti?
„4 valandos vyrams, 5 – moterims, 6 – idiotams“, – sakydavo Napoleonas apie tai, kiek sveika miegoti.
Jis pats guldavo miegoti devintą valandą vakaro, o pirmą valandą nakties keldavosi jausdamasis žvalus ir pailsėjęs. Vinstonas Čerčilis ilgai miegantiesiems taip pat negailėjo užgaulių replikų, visus, miegančius
ilgiau kaip 6 valandas per parą, va dino nepilnaverčiais. Į V. Čerčilio va dinamųjų „nepilnaverčių“ kategoriją pateko ir Albertas Einšteinas (pro fesorius buvo įpratęs miegoti pusę savo gyvenimo – per parą poilsiui jam reikėdavo 12 valandų).
Ką pataria gydytojai? Japonų medikai iš Nagojos universiteto atliko didžiulį eksperimentą su 110 000 žmonių, kuris tęsėsi 12 metų. Paaiškėjo, kad tie, kurie miega 7 valandas per parą, gyvena ilgiau nei visi kiti – ir tie, kurie miega 8–9 valandas, ir tie, kurie miega 6 valandas.
Dauguma medikų sutaria: mote rims reikia miegoti šiek tiek ilgiau nei vyrams, o žiemos metu turėtume mie goti šiek tiek ilgiau nei vasaros metu. Kiek būtent miegoti – priklauso nuo individualių organizmo poreikių. Svarbiausia prisiminti, kad miegoti daugiau nei reikia – beveik taip pat kenksminga, kaip ir miegoti per mažai.
Medikai pataria miegoti 7–8 valandas per parą.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad paskutiniu metu vis labiau plinta „miego bulimija“ – kai žmonės, kuriems nuolat trūksta miego per dar bo savaitę, nusprendžia atsigriebti per išeigines. Toks poilsio režimas yra organizmo apgaulė ir gali turėti rimtų pasekmių. Daug išmintingiau (nors galbūt ir sunkiau) gyventi vienodu ritmu tiek darbo dienomis, tiek per išeigines. (Svetlana Malevich, laikraštis „Kliuci k zdorovju“, 2007 (4))
Moksliniai tyrimai
Didžiosios Britanijos mokslininkai baiminasi, kad miego stoka gali sudaryti sąlygas rastis „zombių kartai“, kuri pakirs vakarų visuomenės gali mybes pakilti į aukštesnių technologi jų lygį.
Žinomas britų chronobiologas profesorius Raselas Fosteris iš Oksfor do universiteto pareiškė: „Problema ta, kad sutrumpėjęs miegas tiesiogiai kenkia tiems smegenų mechanizmams, kurie nulemia mūsų smegenų sugebėjimą atrasti kažką naujo.“
Čikagos universiteto medicinos profesorė Eva Van Kauter atliko tyrimą, kuris įrodo, kad miego stoka turi poveikį leptino ir grelino hormonų pusiausvyrai organizme. Šie hormonai atsako už alkio ir sotumo jaus mus. Savanoriams, kurie miegojo vos 4 valandas dvi naktis iš eilės, šių hormonų lygis pasikeitė taip, kad kitą dieną jie buvo linkę persivalgyti ir la biau norėjo saldaus ir krakmolingo maisto (sausainiai, pyragai) nei dar žovių, vaisių ar pieno produktų. Tarp kitko, dar vienas medikų atliktas tyri mas parodė, kad statistiškai žmonės, miegantys mažiau, sveria daugiau.
Amerikos medikai nustatė, kad poilsis tiesiogiai susijęs su organiz mo imunine sistema. Kuo labiau esa me neišsimiegoję, tuo mažiau mūsų kraujyje imuninės sistemos ląstelių, o tai jau yra daug rimčiau nei irzlumas ar nesugebėjimas koncentruotis per mažai pailsėjus. (Laikraštis „Kliuci k zdorovju“, 2007 (4))
Miegas dalijamas į dvi pagrindines fazes:
- aktyvusis miegas (su greitais akių judesiais);
- gilusis miegas (be greitų akių judesių).
Nakties miegas bus kokybiškas, jeigu šios miego fazės keis viena kitą 3–4 kartus per naktį. Paprastai gilusis miegas vyrauja pirmomis valandomis po užmigimo, o aktyvusis miegas – vėlesnėmis valandomis. Kiekviena iš šių 2 miego fazių turi savo fiziologinę funkciją. Giliojo miego fazė svarbi organizmui atsistatyti, todėl ji ilgėja po didesnio fizinio krūvio dienos metu. Šioje miego fazėje žmogaus organizmas atsipalaidavęs, arterinis kraujospūdis sumažėjęs, retesnis kvėpavimas, žemesnė kūno temperatūra; tuo metu kraujo apytaka raumenyse ir kituose organuose padidėja, o smegenyse sumažėja. Šios fazės metu atsistato visos fiziologinės organizmo sistemos.
Aktyviojo miego fazė išsiskiria greitais akių judesiais. Nors mes esame „atsijungę“, smegenys yra labai aktyvios, kvėpavimas netolygus, dauguma žmonių tuo metu sapnuoja. Aktyvusis miegas padeda atsistatyti nervų sistemai ir formuotis emocinio ir mentalinio stabilumo būsenai. Šiuo laiku vyksta naujos informacijos smegenyse apdorojimas, pavyzdžiui, trumpalaikės atminties perdirbimas į ilgalaikę. Aktyvusis miegas turi įtakos kai kurių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, kortikosteroidų, sekrecijai. Laboratorinių tyrimų su gyvūnais metu, kai iš jų nakties poilsio dirbti nai buvo atimta aktyvioji miego fazė, buvo pastebėtas padidėjęs lytinis potraukis, lytiniai iškrypimai, polinkis į malonumų ieškojimą ir sumažėjęs rūpinimasis savo higiena.
Alkoholis ir didžioji dalis migdo mųjų preparatų pažeidžia normalų miego cikliškumą ir ypač neigiamai veikia aktyviąją miego fazę, daro neigiamą įtaką jos atstatančiam efektui. Reguliarūs fiziniai pratimai ir pastovus miego grafikas – du svarbiausi fakto riai, užtikrinantys kokybišką miegą ir organizmo atsistatymą. Tačiau nepamirškite, kad bet koks fizinis aktyvu mas prieš miegą neturi būti intensyvus, nes kitaip tai padidins centrinės nervų sistemos aktyvumą ir sutrikdys miegą. (...) Kitas svarbus faktorius, veikiantis miego kokybę, yra vakarienė. Ji turėtų būti ankstyva ir lengva, o dar geriau, jeigu jos nebūtų visai.
Jeigu eisime miegoti su pilnu skrandžiu, vis tiek pabusime pavargę, nors ir miegotume 11 ar daugiau valandų. Pilnas skrandis trukdo miegoti, o miegas trukdo virškinti. Tai yra dviejų krypčių kelias į nuovargį. (Daisinger U. „Nebesnij obraz tizni sevodnia“. 2003, p. 151–153.)
Be to, gausus valgis prieš miegą papildomai apkrauna širdį. Jis padi dina riebalų kiekį cirkuliuojančiame kraujyje, todėl naktį gali ištikti šir dies priepuolis. Beveik 52 proc. visų širdies priepuolių įvyksta naktinio poilsio arba miego metu. Net jeigu mūsų sveikata gera, neturėtume kurti visiškai nereikalingų rizikos veiksnių savo kūno veiklai. Mes pa busime daug geriau pailsėję po 7 ar 8 valandų miego, jeigu eisime mie goti tuščiu skrandžiu. Jeigu turime antsvorio, atsisakydami vakarienės galėsime numesti dalį nereikalingų kilogramų.
Straipsnis publikuotas Laikraštyje "Vilties šaltinis"
Komentarai
Komentarų kol kas nėra. Būkite pirmas!