Atgal

Ar įmanoma sutaupyti laiko trumpiau miegant

Jau seniai žmonės užduoda sau klausimą: kodėl reikia tiek ilgai mie­ goti? Daugeliui atrodo, kad tai laiko švaistymas – net trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami. Palyginti neseniai žmonės ėmė gailėti laiko miegui. Mokslininkai ištyrė, kad dar XX amžiaus pradžioje žmonės mie­ gojo ilgiau kaip 9 valandas. Apie 1960­uosius miegui buvo skiriama daugiau kaip 8 valandos. Dabar žmonės miega apie 6 valandas. Mes nenoriai paliekame savo reikalus ir pramogas. Mus traukia darbas. Inter­netas, televizija taip pat gali užvaldy­ ti. Kartais ir visai nakčiai.

Nėra kada miegoti

Apie 1920-­uosius Rusijoje ma­siškai paplito eksperimentai – kaip atsisakyti miegui skirto laiko. Tokių eksperimentatorių devizas buvo: „Gy­venimas per daug trumpas, kad švais­ tytume jį miegui.“ Ne kartą su savano­rių grupėmis buvo atliekami eksperi­mentai, kurių tikslas – atliekant įvai­rias užduotis kuo ilgiau išsilaikyti be miego. Po paros pablogėdavo ekspe­rimento dalyvių atmintis, po 2 parų jie pasidarydavo irzlūs, apatiški, po 3 parų atsinaujindavo įvairūs chroniški skausmai, žmonės prarasdavo valią, lengvai pasiduodavo įtaigai.

Kiek valandų reikia miegoti?

„4 valandos vyrams, 5 – mote­rims, 6 – idiotams“, – sakydavo Napo­leonas apie tai, kiek sveika miegoti.

Jis pats guldavo miegoti devintą va­landą vakaro, o pirmą valandą nak­ties keldavosi jausdamasis žvalus ir pailsėjęs. Vinstonas Čerčilis ilgai miegantiesiems taip pat negailėjo užgaulių replikų, visus, miegančius

ilgiau kaip 6 valandas per parą, va­ dino nepilnaverčiais. Į V. Čerčilio va­ dinamųjų „nepilnaverčių“ kategoriją pateko ir Albertas Einšteinas (pro­ fesorius buvo įpratęs miegoti pusę savo gyvenimo – per parą poilsiui jam reikėdavo 12 valandų).

Ką pataria gydytojai? Japonų medikai iš Nagojos universiteto atli­ko didžiulį eksperimentą su 110 000 žmonių, kuris tęsėsi 12 metų. Paaiš­kėjo, kad tie, kurie miega 7 valandas per parą, gyvena ilgiau nei visi kiti – ir tie, kurie miega 8–9 valandas, ir tie, kurie miega 6 valandas.

Dauguma medikų sutaria: mote­ rims reikia miegoti šiek tiek ilgiau nei vyrams, o žiemos metu turėtume mie­ goti šiek tiek ilgiau nei vasaros metu. Kiek būtent miegoti – priklauso nuo individualių organizmo poreikių. Svar­biausia prisiminti, kad miegoti dau­giau nei reikia – beveik taip pat kenks­minga, kaip ir miegoti per mažai.

Medikai pataria miegoti 7–8 valandas per parą.

Gydytojai atkreipia dėmesį, kad paskutiniu metu vis labiau plinta „miego bulimija“ – kai žmonės, ku­riems nuolat trūksta miego per dar­ bo savaitę, nusprendžia atsigriebti per išeigines. Toks poilsio režimas yra organizmo apgaulė ir gali turėti rimtų pasekmių. Daug išmintingiau (nors galbūt ir sunkiau) gyventi vie­nodu ritmu tiek darbo dienomis, tiek per išeigines. (Svetlana Malevich, laikraštis „Kliuci k zdorovju“, 2007 (4))

Moksliniai tyrimai

Didžiosios Britanijos mokslinin­kai baiminasi, kad miego stoka gali sudaryti sąlygas rastis „zombių kartai“, kuri pakirs vakarų visuomenės gali­ mybes pakilti į aukštesnių technologi­ jų lygį.

Žinomas britų chronobiologas profesorius Raselas Fosteris iš Oksfor­ do universiteto pareiškė: „Problema ta, kad sutrumpėjęs miegas tiesiogiai kenkia tiems smegenų mechaniz­mams, kurie nulemia mūsų smegenų sugebėjimą atrasti kažką naujo.“

Čikagos universiteto medicinos profesorė Eva Van Kauter atliko tyri­mą, kuris įrodo, kad miego stoka turi poveikį leptino ir grelino hormonų pusiausvyrai organizme. Šie hormo­nai atsako už alkio ir sotumo jaus­ mus. Savanoriams, kurie miegojo vos 4 valandas dvi naktis iš eilės, šių hormonų lygis pasikeitė taip, kad kitą dieną jie buvo linkę persivalgyti ir la­ biau norėjo saldaus ir krakmolingo maisto (sausainiai, pyragai) nei dar­ žovių, vaisių ar pieno produktų. Tarp kitko, dar vienas medikų atliktas tyri­ mas parodė, kad statistiškai žmonės, miegantys mažiau, sveria daugiau.

Amerikos medikai nustatė, kad poilsis tiesiogiai susijęs su organiz­ mo imunine sistema. Kuo labiau esa­ me neišsimiegoję, tuo mažiau mūsų kraujyje imuninės sistemos ląstelių, o tai jau yra daug rimčiau nei irzlu­mas ar nesugebėjimas koncentruo­tis per mažai pailsėjus. (Laikraštis „Kliuci k zdorovju“, 2007 (4))

Miegas dalijamas į dvi pagrindines fazes:

  • aktyvusis miegas (su greitais akių judesiais);
  • gilusis miegas (be greitų akių judesių).

Nakties miegas bus kokybiškas, jeigu šios miego fazės keis viena kitą 3–4 kartus per naktį. Paprastai gilusis miegas vyrauja pirmomis valando­mis po užmigimo, o aktyvusis mie­gas – vėlesnėmis valandomis. Kie­kviena iš šių 2 miego fazių turi savo fiziologinę funkciją. Giliojo miego fazė svarbi organizmui atsistatyti, todėl ji ilgėja po didesnio fizinio krū­vio dienos metu. Šioje miego fazėje žmogaus organizmas atsipalaidavęs, arterinis kraujospūdis sumažėjęs, retesnis kvėpavimas, žemesnė kūno temperatūra; tuo metu kraujo apy­taka raumenyse ir kituose organuo­se padidėja, o smegenyse sumažėja. Šios fazės metu atsistato visos fizio­loginės organizmo sistemos.

Aktyviojo miego fazė išsiskiria greitais akių judesiais. Nors mes esa­me „atsijungę“, smegenys yra labai aktyvios, kvėpavimas netolygus, dau­guma žmonių tuo metu sapnuoja. Aktyvusis miegas padeda atsistatyti nervų sistemai ir formuotis emoci­nio ir mentalinio stabilumo būsenai. Šiuo laiku vyksta naujos informacijos smegenyse apdorojimas, pavyzdžiui, trumpalaikės atminties perdirbimas į ilgalaikę. Aktyvusis miegas turi įta­kos kai kurių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, kortikosteroidų, sekreci­jai. Laboratorinių tyrimų su gyvūnais metu, kai iš jų nakties poilsio dirbti­ nai buvo atimta aktyvioji miego fazė, buvo pastebėtas padidėjęs lytinis potraukis, lytiniai iškrypimai, polinkis į malonumų ieškojimą ir sumažėjęs rūpinimasis savo higiena.

Alkoholis ir didžioji dalis migdo­ mųjų preparatų pažeidžia normalų miego cikliškumą ir ypač neigiamai veikia aktyviąją miego fazę, daro nei­giamą įtaką jos atstatančiam efektui. Reguliarūs fiziniai pratimai ir pastovus miego grafikas – du svarbiausi fakto­ riai, užtikrinantys kokybišką miegą ir organizmo atsistatymą. Tačiau nepa­mirškite, kad bet koks fizinis aktyvu­ mas prieš miegą neturi būti intensy­vus, nes kitaip tai padidins centrinės nervų sistemos aktyvumą ir sutrikdys miegą. (...) Kitas svarbus faktorius, veikiantis miego kokybę, yra vakarie­nė. Ji turėtų būti ankstyva ir lengva, o dar geriau, jeigu jos nebūtų visai.

Jeigu eisime miegoti su pilnu skrandžiu, vis tiek pabusime pavar­gę, nors ir miegotume 11 ar daugiau valandų. Pilnas skrandis trukdo mie­goti, o miegas trukdo virškinti. Tai yra dviejų krypčių kelias į nuovargį. (Daisinger U. „Nebesnij obraz tizni sevodnia“. 2003, p. 151–153.)

Be to, gausus valgis prieš miegą papildomai apkrauna širdį. Jis padi­ dina riebalų kiekį cirkuliuojančiame kraujyje, todėl naktį gali ištikti šir­ dies priepuolis. Beveik 52 proc. visų širdies priepuolių įvyksta naktinio poilsio arba miego metu. Net jeigu mūsų sveikata gera, neturėtume kurti visiškai nereikalingų rizikos veiksnių savo kūno veiklai. Mes pa­ busime daug geriau pailsėję po 7 ar 8 valandų miego, jeigu eisime mie­ goti tuščiu skrandžiu. Jeigu turime antsvorio, atsisakydami vakarienės galėsime numesti dalį nereikalingų kilogramų.

Straipsnis publikuotas Laikraštyje "Vilties šaltinis"

Komentarai

Komentarų kol kas nėra. Būkite pirmas!