Atgal

Apie džiaugsmą ir tikrąjį jo šaltinį

Kiekviena diena kupina daugybės dalykų, kurie kelia džiaugsmą, kasdienių mažų džiaugsmų: džiaugsmo gėrėtis nuostabia gamta, meno šedevrais, džiaugtis savo gerai atliktu darbu, džiaugsmo patirti gilią, nuoširdžią meilę, džiaugsmo padėti kitiems, džiaugsmo išgyventi savo talentų pasireiškimus, džiaugsmo būti suprastam ir reikalingam... Kiekvieno žmogaus gyvenime glūdi begalinis noras išgyventi džiaugsmo pilnatvę: tobulo, tvaraus, gebančio suteikti ypatingą pojūtį mūsų egzistencijai.

Tačiau lygiai taip pat kiekvieną dieną susiduriame su sunkumais, patiriame nerimą, abejones, baimes, verčiančias suabejoti, ar tobulas džiaugsmas yra įmanomas. Šventajame Rašte apaštalas Paulius mus ragina: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje!“ Nuostabiausia yra tai, kad Paulius kvietė džiaugtis, pats tuo metu kalėdamas kalėjime.

Dievo tarnas rašo apie džiaugsmą, yra pakilios nuotaikos, kai tuo tarpu daugybė žmonių, būdami laisvėje, gyvena tarsi kalėjime. Šis paraginimas yra atsakymas tiems, kurie klausia, iš kur kyla krikščionio džiaugsmas, kai aplinkui tiek daug vargo, skausmo, nevilties, suspaudimų.

Šis Pauliaus raginimas labai svarbus, jis skamba tarsi įsakymas. Tai, be abejo, stebina. Argi džiaugtis, gerai nusiteikti galima pagal įsakymą? Juo labiau, argi galima įsakyti džiaugtis – ir dar visuomet? Atsakymas priklauso nuo to, apie kokį džiaugsmą kalbame. Yra džiaugsmų, kuriuos veikia išorės įtaka, palankios aplinkybės, kurios nepriklauso nuo mūsų valios. Bet yra toksai džiaugsmas, kuris reiškiasi kaip mūsų vidinio nusistatymo vaisius. Manau, kaip tik apie tokį džiaugsmą čia apaštalas Paulius ir kalba.

Yra džiaugsmų, kuriuos veikia išorės įtaka, palankios aplinkybės, kurios nepriklauso nuo mūsų valios. Bet yra toksai džiaugsmas, kuris reiškiasi kaip mūsų vidinio nusistatymo vaisius. Renata Stonienė

Pabandykime kartu suprasti, kaip atskirti tikrą, tvarų džiaugsmą nuo trumpalaikio ir dažnai apgaulingo malonumo? Kad ir kaip norėtume, mūsų gyvenimas tikrai pripildytas įvairių emocijų, ne tik džiaugsmo. Jos dažnai persipina, susimaišo, sunku atskirti ir išgryninti, ką iš tiesų jaučiame. Ir visos emocijos yra svarbios bei savaip naudingos, turinčios savo paskirtį mūsų gyvenime, tačiau ne vienodai veikiančios mūsų sveikatą, tai yra ir protą, ir sielą, ir kūną, taip pat ir santykius su kitais žmonėmis. Paprastai sveiki žmonės jaučia daugiau teigiamų emocijų (maždaug santykiu 2:1), tačiau mes būname kur kas sveikesni, jei pavyksta šį santykį padidinti iki 3:1.

Kodėl teigiamos emocijos tokios svarbios? Jos lavina protą, jos padeda atsigauti po streso, vysto emocinę ištvermę. Jos įgalina mus priimti iššūkius. „Linksma širdis – geras vaistas“ (Patarlių 17, 22). Džiaugdamiesi mes jaučiamės laimingi, patiriame žaismingumą, laisvę, malonumą, jaučiamės užtikrintai ir ramiai. Džiaugsmas yra puikus priešnuodis pasikartojančiam liūdesiui, kuris suvaržo ir prispaudžia širdį.

Dėkingumas, kuris yra džiaugsmo brolis, padeda sveikti emociškai ir fiziškai, subalansuoja mūsų vidinį pasaulį. „Visomis aplinkybėmis dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje“ (1 Tesalonikiečiams 5, 18). Jausdami ramybę, mes jaučiame ir pasitenkinimą, išsilaisviname iš baimių, rūpesčių, įtampos, streso. „Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“ (Jono 14, 27)

Būdami smalsūs ir trokšdami patirti kažką naujo, ištirti, atrasti, mes išgyvename pasitenkinimo jausmą ir ugdome savo įgūdžius, surandame naujų pomėgių. Taigi patyrinėję, iš tiesų mes suprantame, kad kiekviena Šventajame Rašte užrašyta mintis yra ne šiaip sau, ji vertinga ir turi tikrą praktinę vertę kiekvieno mūsų gyvenimui. Emocijos mums labai svarbios, pagal jų raišką galime suprasti žmones, suvokti, kas vyksta jų vidiniame pasaulyje.

Kad mūsų emocijos būtų harmoningos, turime mokėti jas laiku ir tinkamai išreikšti, susidraugauti su jomis. Emocijos – tarsi kelio ženklai tiems, kurie mus supa ir, žinoma, mums patiems. Emocijų reiškimo būdas yra susijęs su tuo, kokioje aplinkoje mes augome, kokie žmonės mus supo, ką esame išmokę, ir net iš dalies, ką paveldėjome.

Mūsų protas glaudžiai susijęs su emocijomis ir išorinėmis jų reakcijomis. Kaip mes mąstome, taip ir elgiamės, kaip elgiamės, taip ir jaučiamės, o kaip jaučiamės, taip ir mąstome. Pasinaudokime tuo, kad mes galime daryti įtaką šiam ryšio ratui. Galbūt tuomet darosi aiškesnis apaštalo Pauliaus paliepimas: „Visuomet džiaukitės“?

Emocijos – tarsi kelio ženklai tiems, kurie mus supa ir, žinoma, mums patiems.

Renata Stonienė

Kad galėtume valdyti emocijas, pirmiausia turime suprasti, ką jaučiame ir kodėl. Žmogus pats renkasi, ką jam daryti. Pykti? Gadinti nuotaiką kitiems ir sau, o gal geriau nusiraminti? Paskambinti draugui, įsijungti malonią muziką, pasportuoti ar užsiimti kita malonia veikla.

Įsitikinkite, ar galite ką nors pakeisti, jeigu ne – geriau nukreipti savo žvilgsnį ir mintis nuo pykčio objekto. Nuoširdžiai šyptelėję, pasitempę, pakėlę galvą, eidami ryžtingu žingsniu siųsime smegenims impulsus ir po truputį keisime savo vidų. Na, o jei dar nepamiršime save pagirti, o gal įsigysime šuniuką ar katinėlį, ar pasisodinsime gėlių, kurias laistydami norom nenorom atsipalaiduosime, mūsų emocijos vaivorykštės spalvomis nuspalvins ir mūsų, ir artimųjų gyvenimą.

Neišreikštos emocijos tikrai išlenda, galbūt ne iš karto, bet po kelių valandų, dienų ar dar vėliau. Jei sakau, jog slopinti emocijas yra blogai, tai dar nereiškia, kad jas galima reikšti bet kaip arba kaupti savo viduje. Neišreiškę emocijų būname nesuprantami, pasipūtę, atsiriboję.

Taigi, ko mes norime? Ar norime būti laimingi? Tuomet mums teks rinktis. Rinktis džiaugsmą. Gal tada tampa lengviau suprasti ir tai, ką reiškia Jokūbo raginimas, kurį randame Naujajame Testamente: „Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus“ (Jokūbo 1, 2). Iš tikrųjų, štai tokio tikro džiaugsmo, ramybės ir laimės šaltinis yra Viešpats.

Apie tokį džiaugsmą kalba ir apaštalas Paulius. Mes gauname jį tiktai gyvendami vienybėje su Kristumi, radikaliai priimdami visa, ko Jis mokė, gyvendami pagal Jo pavyzdį. Tuomet mes visada būsime atviri gauti Šventosios Dvasios veikimo dovaną, kuri ir yra būtent tokio džiaugsmo versmė, padedanti ištverti viską.

Ar mes galime pagerinti savo emocinę sveikatą ir realiai patirti daugiau tikro džiaugsmo? Pirmiausia, nepamirškime, kad būdami laimingi, esame dermėje su Dievu. Kurkite su kitais žmonėmis šiltus emocinius, dvasinius santykius. Kreipkite dėmesį į detales gamtoje, gyvenime, grožyje, santykiuose. Dosniai aukokite. Užjauskite, padėkite žmonėms. Raskite žmonių, kuriems reikia pagalbos, nepamirškite, kad meilė yra maloni (žr. 1 Korintiečiams 13, 4). Tačiau kitiems kenčiant, susidūrus su liūdesiu, taip pat „verkite su verkiančiais“ (Romiečiams 12, 15); šiuo atveju mes būsime teisūs liūdėdami, tačiau džiaugsmo taip pat neprarasime.

Vadinas, tas džiaugsmas, apie kurį kalba apaštalas Paulius, yra labai subtilus, greičiau tai dvasinis nusiteikimas. „Ir vėl kartoju: džiaukitės. Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems“ (Filipiečiams 4, 5). Džiaugsmas, kuris skleidžia gerumą ir švelnumą. O kartais džiaugsmas gali net ir neturėti jokios išorinės raiškos, būti nepastebimas. Tai net panašu į jausmą, kurį patiriame šaltą žiemą, kai glaudžiamės prie šilumos šaltinio. Taip gera pabūti prie ko nors, kas iš giliai slypinčio džiaugsmo skleidžia gerumą.

Dievas viskuo pasirūpino, kad užtektų daug gerų ir nuostabių dalykų. Juos prisiminę galėsime džiaugtis, nepamiršdami, kad džiaugsmas yra apsisprendimo, kaip mąstyti ir gyventi, vaisius.Renata Stonienė

Kai tikrai pasitiki Dievu, gali ramiai pasikliauti, kad Jis pasirūpins viskuo, ko reikia: „...visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (Filipiečiams 4, 6). Maldai padedant juda Dievo rankos. Vadinasi, mes dar turime išmokti ir per daug niekuo nesirūpinti... Ir, žinote, tikrai neužtenka vien maldos, kad patirtume tikrą džiaugsmą. Apaštalas Paulius toliau kalba, kad mes turėtume mąstyti „apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Filipiečiams 4, 8).

Dievas viskuo pasirūpino, kad užtektų daug gerų ir nuostabių dalykų. Juos prisiminę galėsime džiaugtis, nepamiršdami, kad džiaugsmas yra apsisprendimo, kaip mąstyti ir gyventi, vaisius. Taigi, ar jūs renkatės visuomet džiaugtis? Aš pasirinkau visuomet džiaugtis Viešpatyje! Mes juk sukurti džiaugsmui.

Straipsnis publikuotas laikraštyje "Vilties šaltinis"

Komentarai

Komentarų kol kas nėra. Būkite pirmas!