Atgal

Senojo Testamento šventykla. Kasdieninis tarnavimas

Tęsinys. Pirmosios straipsnio dalies ieškokite čia.

Tarnavimas šitoje žemiškoje, arba laikinojoje, Šventykloje – padangtėje vyko dviem būdais. Kieme ir pirmojoje Šventyklos dalyje kunigai atlikdavo tarnavimą kiekvieną dieną, tai yra nuolatos. Antrojoje – šventų švenčiausioje dalyje – tik vyriausiasis kunigas ir tik vieną kartą per metus.

Kadangi tas aprašymas labai platus, palengvinimui tik apibūdinsiu visą tarnavimo eigą ir prasmę. Apaštalas Paulius irgi sako, kad: „Apie tai dabar nėra reikalo smulkiau kalbėti“. (Hbr 9, 5). O plačiau norintys gali pasiskaityti Kunigų knygos 4.5.ir 7 skyriuose.
Pradėkime nuo kiemo. Tvora, kuri skyrė Šventyklos teritoriją nuo aplinkinio pasaulio, simbolizavo Bažnyčios atskyrimą nuo valstybės, arba Bažnyčios (tikinčiųjų) atskyrimą nuo pasaulietiškumo. Pagal visus Dievo nurodymus žmogus, suvokęs padaręs nuodėmę, turėjo atvesti prie Šventyklos nurodytą auką – gyvulį. Prie vartų jį pasitikdavo kunigas. Nusidėjęs žmogus dėdavo savo rankas gyvuliui ant galvos ir išsipažindavo savo nuodėmę. Tada gyvulys būdavo papjaunamas, jo mėsa sudeginama ant čia pat stovinčio aukuro, o truputį kraujo kunigas nešdavo į Šventyklą ir šlakstydavo priešais uždangą, skiriančią šventąją dalį nuo šventų švenčiausiosios. Žmogus namo grįždavo gavęs nuodėmių atleidimą, o į Šventyklą įneštas kraujas simbolizavo jo nuodėmės perkėlimą į Šventyklos šventų švenčiausiąją dalį. Taip simboliškai buvo pavaizduojama, kad nuodėmė sutepė šventą Dievo Įstatymą, kuris buvo surašytas Sandoros Plokštėse ir laikomas Sandoros Skrynioje.
Nereikia pamiršti, kad kiekvieną kartą, eidamas į šventyklą, kunigas turėjo apsiplovimo inde nusiplauti savo rankas ir kojas.
Toks tarnavimas vykdavo kas dieną. Tai atlikdavo eiliniai kunigai. Dar kunigai prižiūrėdavo žvakidę, smilkalų aukurą ir kiekvienai sabatai pakeisdavo duoną ant padėtinės duonos staliuko.
Kokia buvo šito šešėlinio tarnavimo simbolika? Iš Jėzaus atlikto darbo ir Jo mokymo galima susidaryti tokį vaizdą. Visa ta įranga simbolizavo Kristaus atliktą atpirkimą ir Jo sekėjų tarnavimo būdą. Gyvosios aukos aukuras simbolizavo Golgotą, kur Jėzus buvo paaukotas kaip „Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“. (Jn 1, 29) Tik per Jėzaus auką, tik ja gyvai tikėdamas ir nuoširdžiai atgailaudamas, nusidėjęs žmogus gali gauti savo nuodėmių atleidimą. Kito būdo ir kitų priemonių tam nėra. Apie tai mes jau plačiau kalbėjome 5 temoje. Taigi šis gyvosios aukos aukuras simbolizuoja Kristų ir Jo atperkančiąją mirtį Golgotoje ant kryžiaus. Kiekvienas žmogus, norėdamas išsigelbėti, turi pirmiausia įtikėti į Jėzų.
Toliau buvo apsiplovimo indas. Šitas apsiplovimas simbolizavo Kristų įtikėjusio žmogaus sandorą su Dievu per krikštą. Apaštalas Petras Sekminių dieną savo pamoksle sakė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės“. (Apd 2, 38)
Įtikėjęs ir pasikrikštijęs žmogus tampa Kristaus Bažnyčios nariu. Simboliškai tik tada jo atgailą simbolizavusios aukos kraujas būdavo įnešamas suderinimui į Šventyklą. Apaštalas Petras sakė: „Tada gausite Šventosios Dvasios dovaną. Juk jums skirtas pažadas“. (Apd 2, 38–39). Taigi Šventyklos pirmojoje dalyje kairėje pusėje stovėjo septynžvakė žvakidė – Šventosios Dvasios simbolis. Ji turėjo visą laiką degti, nes Šventoji Dvasia niekada nenutraukia Savo veiklos dėl atgailaujančio žmogaus išgelbėjimo. Izaijo 11, 2 pranašas Šventąją Dvasią apibūdina septyniomis Jos savybėmis: „Ant Jo ilsėsis Viešpaties dvasia: išminties ir įžvalgos dvasia, patarimo ir narsumo dvasia, pažinimo ir Viešpaties baimės dvasia“.
Dešinėje pusėje stovėjo padėtinės duonos staliukas. Apaštalas Petras sakė, kad „juk jums skirtas pažadas“. Tai Šventasis Raštas, kurį kiekvieną sabatą vis naują, šviežią galime klausytis Dievo Bažnyčios pamaldose. Ten surašyti visi Dievo vaikams skirti pažadai.
Įdomu, kad apaštalas Jonas pats išaiškina auksinio smilkalų aukuro simbolį – šventųjų maldos (Apr 8, 3). Kaip smilkalų kvapas per uždangą kildavo prie Malonės Sosto, taip tikinčiųjų maldos visada pasiekia Dangiškojo Dievo širdį.
Šitaip glaustai galima nupiešti bendrą simbolinį ir jo reikšmę atskleidžiantį vaizdą.

Danielius Oželis

Paimta iš www.adventistai.lt

Komentarai

Komentarų kol kas nėra. Būkite pirmas!