Atgal

Iš kur atsirado gyvybė?

Pasak Holivudo, ateivių mūsų visatoje netrūksta. Deja, pastarieji dažnai pristatomi kaip pavojingi žmonijai. Tokie filmai, kaip „Pasaulių karas“,“Pabaisų invazija“ ir „Nepriklausomybės diena“ kosminius padarus vaizduoja kaip grėsmę žmonijos egzistencijai.

Kita vertus, per istoriją kai kurie mąstytojai, filosofai ar netgi mokslininkai turėjo visiškai priešingą nuomonę apie klausimus kaip gyvybė žemėje ir gyvybė kosmose. Vietoj to, kad įsivaizduotų ateivius kaip grėsmingus ir siekiančius sunaikinti žmoniją, jie tikėjo, kad ateivių dėka žemėje yra gyvybė. Todėl jie nėra grėsmingi, bet yra draugiški. Bet kas slypi už šių teorijų ir ar kas nors su jomis yra blogai?

Sėklos iš kosmoso

Idėja, kad gyvybė žemėje atsirado iš kosmoso yra panspermija – kilusi iš graikiško žodžio pan, kuris reiškia viskas, bei spermia, kas reiškia sėkla. Iš esmės ši teorija teigia, kad ateiviai ne tik egzistuoja, bet jie gali sklisti per kosmosą ir kurti gyvybę kituose pasauliuose. Tai gali įvykti per mikrobus asteroiduose ar kituose kosminėse šiukšlėse, kurios nusileidžia planetose ir atsitiktinai užmezga gyvybę. Arba, kaip mano kiti, galbūt ateiviai sąmoningai atvyko į mūsų planetą ir čia pradėjo gyvybę – ir kas žino kiek planetų jie taip apgyvendino.

Vienas iš dvidešimto amžiaus įžymiausių mokslininkų, Francis Krikas (Francis Crick), kuris kartu su Džeimsu Vatsonu atrado DNR dvigubą helio molekulę, pristatė idėją, kuri yra vadinama tiesioginė panspermia. Nors jis yra tvirtas ateistas, jis teigė, kad gyvybė žemėje yra tiesiog per daug sudėtinga, kad būtų atsiradusi atsitiktinai, atsitiktinumo dėka.

Nuoširdus žmogus, teigia jis, apsiginklavęs visomis žiniomis kurias turime dabar, galėtų pasakyti tik tai, kad gyvybė žemėje yra beveik stebuklas. Tiek daug sąlygų turėjo būti patenkintų, kad gyvybė atsirastų.

Vis dėlto, jis pristatė išeitį: gyvybė žemėje atsirado prieš milijardus metų žymiai daugiau išsievoliucionavusių padarų dėka. Taigi, vienas iš praeito amžiaus garsiausių mokslininkų teigia, kad, galbūt ateiviai savo erdvėlaiviais atgabeno gyvybę į žemę, ir tai paaiškina kaip mes čia atsiradome.

Kosminė išeitis į labai žemišką problemą

Kiti, kurie mano, kad galėjo įvykti kas nors panašaus į panspermiją, bet atmeta tiesioginę jos dalį, tiki, kad gyvybė galėjo būti atgabenta į žemę kometomis, asteroidais ar meteoritas, bet tik atsitiktinumo dėka. Po susidūrimo, mikrobai, kurie buvo ant kosminių šiukšlių, išgyveno.

Tai vadinama balistine panspermija. Sugebėdami išgyventi kosminius sąstingius, šie mikrobai buvo išsvaidyti kosmose iki tol, kol jie nusileido ant kitų planetų, taip pat ir mūsų Žemėje.

Tai galėjo būti sėklos, kurios atsitiktinai įleido šaknis, išgyveno, evoliucionavo į tai, ką matome dabar. Vadinasi, pagal šią teoriją, viskas nuo grybų iki tulpių ir iki Bostono Simfoninio Orkestro turi ištakas mikrobuose iš kitų planetų. Netgi panspermijos šalininkai turi pripažinti, kad ši teorija yra labai stipri spekuliacija. Bet tai išsprestų tai, ką daugelis biologų vis dar priskiria varginančiai jų teorijos problemai: paaiškinimai kaip atsirado gyvybė žemėje. Kaip pirmoji gyvybės forma mūsų planetoje atsirado iš negyvos medžiagos, kaip evoliucijos teorija moko? Šis klausimas vis dar yra neatsakytas. Panspermijos idėja (tiesioginė, balistinė ar kita versija), jeigu tai tiesa, vienu ypu išspręstų šį rebusą.

"Alan Hils'as 84001"

Kai kurie mokslininkai teigia, kad jau yra įrodymai, kurie patvirtina, jog mikrobai pasiekė žemę. 1996-aisiais, po visą pasaulį pasklido naujiena, jog meteoritas, kuris buvo rastas Antarktidoje prieš dešimtmetį ir buvo pavadintas “Alan Hils'as 84001”, “pateikė” įrodymų, kad Marse egzistavo gyvybė.

Teorija teigė, jog akmuo buvo nuskeltas nuo Marso paviršiaus dėl nukritusio meteorito prieš 4,5 milijardo metų ir nusileido ant žemės po kelių milijardų metų. Šis pranešimas dėl galimo atradimo, kad gyvybė už žemės ribų egzistuoja, sukėlė tarptautinį sąmyšį. Netgi JAV prezidentas Bilas Klintonas buvo raginamas paskelbti tai per televiziją ir pažymėti šį įvykį. Tačiau kritikai greitai parodė daugelį šios specifinės interpretacijos problemų. Netrukus, buvo paviešinti dokumentai, kuriuose rašoma, kad ant akmens buvo geocheminės liekanos ir niekas ant meteorito neaptiko jokių mikrobiologinių pėdsakų. Iki šios dienos mokslininkai ginčijasi šiuo klausimu, tačiau panašu, kad “Alan Hilso 84001” tyrinėjimai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų apie gyvybės Marse egzistavimą.

Prielaidos

Panspermijos idėja nėra XX ar XXI a. sąvoka. Graikų filosofas Anaksagoras, kuris gyveno 400 metų prieš Kristų, tikėjo, kad gyvybė galėjo prasidėti kur nors kitur kosmose prieš atvykdama čia. 1743-iaisiais panspermijos idėja buvo pastebėta prancūzų istoriko Benoît de Maillet, kuris teigė, jog gyvybė žemėje buvo pasėta mikrobų iš kosmoso, kurie įkrito į vandenyną. Kiti taip pat pritarė šiai idėjai, įskaitant garsujį Lordą Kelviną, kuris 1871-aisiais rašė, jog mes turime laikyti įmanoma, kad yra pilna meteoritinių akmenų judančių kosmose ir taip pernešančių gyvybę.

Žinoma, be to, kad panspermijos teorija yra labai spekuliatyvi, ji tiesiog mėgina paaiškinti apie gyvybės pradžią Žemėje. Netgi jei žmonės rastų įrodymų, kurie parodytų, kad gyvybė žemėje atsirado iš kosmoso, tai neatsako į klausimą iš kur atsirado gyvybė kosmose. Panspermijos teorija neatsako į šį klausimą ir net nepriartėja prie atsakymo.

O gal tai tiesa?

Kita vertus, galbūt Francis Krikas gali būti arčiau tiesos negu jis įsivaizdavo. Remiantis Bibliją (taip pat teigia ir F. Krikas), gyvybė nekilo čia žemėje pati iš savęs. Ji buvo sąmoningai sukurta nežemiškos jėgos.

Vietoj ateivių erdvėlaiviuose ar mikrobų kometose, Biblija moko, kad tai buvo pats Dievas, kuris sukūrė gyvybę žemėje. Tai yra aprašoma Pradžios knygos pirmame skyriuje: „Dievas tarė: „Teknibžda vandenys gyvūnų daugybe, teskraido paukščiai viršum žemės po dangaus skliautu!“…Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą. (Pradžios 1:20,26)

Ši idėja kartojasi per visą Bibliją: “Tačiau paklausk gyvulių, ir jie tave pamokys, padangių paukščių, ir jie tau pasakys. Paklausk žemės augalų, ir jie tave pamokys, jūros žuvų, ir jos tau paaiškins. Kas iš jų visų nežino, kad VIEŠPATIES ranka tai padarė?” Ir štai dar: “Žinokite, kad VIEŠPATS – Dievas. Jis mus sukūrė, ir mes priklausome Jam.” (Psalmių 100:3)

Iš tikrųjų, pats Kūrėjas atėjo į žemę ir sukūrė žmones. “Tuomet VIEŠPATS Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į šnerves gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe.” (Pradžios 2:7)

Šis pasakojimas aiškiai parodo, kaip gyvybė atsirado žemėje. Tokiu būdu, panspermijos šalininkai, įskaitant Francį Kriką, yra sąlyginai teisūs. Gyvybė neatsirado čia, žemėje. Vietoj to, kaip teorija ir teigia, gyvybė žemėje prasidėjo dėl gyvybės esančios kažkur kitur, kosmose.

Geroji naujiena yra ta, kad ši gyvybė nebuvo tik mikrobai asteroiduose ar ateiviai, kurie “užkrėtė” žemę gyvybe ir pradingo kosmoso gelmėje. Vietoj to, biblijonės panspermijos versija teigia, kad mes esame mylinčio Dievo kūrynys, kuris ne tik mus sukūrė, bet kaip ir Kryžius parodo, taip pat mus ir atpirko.

Tekstas pirmą kartą publikuotas žurnale "Signs Of the Time"

Komentarai

Rašyti komentarą

  • Berryjap,

    отрадный веб сайт томск стоматология

Jūsų komentaras