Atgal

2015 - ieji. Nieko naujo.

"Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes reikia, kad visa tai įvyktų. Bet tai dar ne galas. Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų. Tačiau visa tai – tik kentėjimų pradžia.

Paskui jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami. Daugelis suklups, ims vieni kitus išdavinėti ir vieni kitų nekęsti. Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios. Kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals. O kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas. Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas."

(Evangelija pagal Matą 24 skyrius 6-14 eilutės)

***

Atpažinti, Evangelijos pagal Matą 24-ame skyriuje Jėzaus išsakytas pranašystes pasaulio įvykiuose, kiekvienais metais tampa vis lengviau. Sudėkite visas metų antraštes vieną prie kitos, arba naujienų žurnalų viršelius vieną šalia kito ir beveik perskaitysite pamokslą. Nors pastaraisiais metais žemėn nenukrito joks didesnis meteoritas ir pasaulio neištiko kataklizmas, 2015 mūsų Viešpaties metai vistiek klostosi taip, kaip Jėzus mums ir sakė: karai, gandai apie karą, badas, epidemijos, žemės drebėjimas.

Nieko naujo

Žinoma, nei vieno šių metų straipsnio tema nebuvo nauja. Tai yra senovės negandų pasikartojimai, tik patvirtinantys Saliamono pareiškimą, kad po Saule nėra nieko naujo. Nenutiko nieko, kas būtų visiškai nauja. Žinoma, daugumai žmonių kyla pagunda numoti į viską ranka ir pamiršti šių metų įvykius, nes jie vis kartojasi:

Ginkluoti nusikaltėliai įvykdė kruviną siautėjimą San Bernardino mieste, Kalifornijoje? Mes tai jau matėme, labai daug kartų – klasėje, biure, teatre, prekybos centre.

Didelio atgarsio susilaukęs nužudymo Baltimorėje teismo procesas padalijo Amerikos visuomenę? Širdį suspaudžianti istorija, tačiau ji primena mums savas tragedijas, panašias į tą, kuri nutiko Kražiuose, kur buvo nužudytos keturios moterys, nes kažkam pritrūko pinigų “ant butelio”.

Virš Sinaujaus pusiasalio įtariamai susprogdintas keleivinis lėktuvas? Pasaulis žvangina ginklais? Prie tokių žinių jau baigiame priprasti.

Teroristai Kenijos universitete nei iš šio nei iš to iššaudė 148 žmones? Girdėta. Breivikas jau seniau kažka panašaus padarė vienas ir tai įvyko daug arčiau mūsų. Šaltakraujiškas, chaotiškas šimtų sirų nunuodijimas dujomis? Sadamas Huseinas tai jau padarė prieš kelis dešimtmečius, deja, daug didesniu mastu.

Teroristų išpuolis Paryžiuje? Siaubinga ir pakankamai neįprasta Europoje, tačiau tai nenugriovė kokio įpatingai svarbaus pastato, kaip buvo nutikę kitose pasaulio vietose, be to, tai jau ne pirmas kartas šiais metais, nieko naujo. Nutiko dar vienas blogas dalykas? Ech...

Būnant taip arti visų šių įvykių, priskirti juos kasdienybei atrodytų beširdiška, tačiau po metų ar kelių, dauguma žmonių jų net neprisimins. Dalis žmonių yra tapę tokiais abejingais, kad jau kitą dieną, arba netgi žinių pranešėjui nespėjus užbaigti pranešimo, gali toliau tęsti savo gyvenimus.

Būnant taip arti visų šių įvykių, priskirti juos kasdienybei atrodytų beširdiška, tačiau po metų ar kelių, dauguma žmonių jų net neprisimins. Dalis žmonių yra tapę tokiais abejingais, kad jau kitą dieną, arba netgi žinių pranešėjui nespėjus užbaigti pranešimo, gali toliau tęsti savo gyvenimus.

Taip yra turbūt todėl, kad dešimtmečius buvome veikiami vakaro žinių pranešimų, kurie pateikia gyvenimą apverčiančią informaciją tuščiomis, vos kelių sekundžių trukmės, frazėmis. Knygoje „Linksmybės iki mirties“, Neilas Postmanas atkreipia dėmesį į tai, kad labai dažnai paskui vieną šokiruojančią antraštę seka kita – „o dabar...“

„O dabar...“ yra labai dažnai vartojama frazė radijo ir televizijos žiniose pažymėti, kad tai, ką kątik pamatėte ar išgirdote nebuvo taip svarbu palyginus su tuo, ką išgirsite ar pamatysite dabar, o galbūt ir palyginus su tuo, ką iš vis kada nors esate girdėję.

Ši frazė leidžia suprasti, kad toks pasaulis, kuris yra rodomas pagreitintoje elektroninėje žiniasklaidoje, neturi jokios tvarkos ar prasmės ir neturėtų būti vertinamas rimtai. Nėra tokio žiauraus nužudymo, tokio sukrečiančio žemės drebėjimo, tokios šiurkščios politinės klaidos, o taip pat ir tokio jaudinančio krepšinio rungtynių rezultato ir tokio grėsmingo orų pranešimo, kuris negalėtų būti ištrintas iš mūsų galvų po to, kai žinių pranešėja pasako: „O dabar...“

Tai reiškia, kad jūs jau turėjote pakankamai laiko pagalvoti apie ankstesnį reportažą (apytiksliai 45 sekundes), kad jūs neturėtumėte būti liguistai susirūpinę dėl jo (tarkime, 90 sekundžių) ir tai, kad dabar jūs turite sutelkti visą savo dėmesį į kitą žinių ar reklamos fragmentą.“

Jaudinanti antraštė yra greitai pakeičiama tokiais vaizdais, kaip voverė čiuožianti vandens slidėmis, arba pranešėjas kaimo mugėje. Vienas sukrečiantis vaizdo įrašas „Youtube“ greitai užleidžia vietą tuzinui juokingų vaizdelių esančių svetainės šoniniame skydelyje.

Mes buvome pratinami ragauti nekramtant, žvilgtelėti, bet ne žiūrėti. Esame „užprogramuoti“ neduoti atsako. Na, galbūt tik trumpą instinktyvų atsaką, bet tuomet (jei tai nutiko ne mums), viskas grįžta atgal į vėžes.

Mes buvome pratinami ragauti nekramtant, žvilgtelėti, bet ne žiūrėti. Esame „užprogramuoti“ neduoti atsako. Na, galbūt tik trumpą instinktyvų atsaką, bet tuomet (jei tai nutiko ne mums), viskas grįžta atgal į vėžes.

Esame lengvai užliūliuojami miegui, nesąmoningai prisijungdami prie Petro aprašomų šaipūnų, kurie neigia realybę, jog žmonijos istorija turi tikslą: „Kur Jo atėjimo pažadas? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios“ (2 Petro 3:4).

Neištrinami vaizdai

Net jeigu ir gūžčiojame pečiais, šios istorijos vistiek išlieka kažkur mūsų smegenyse. Jos paveikia mus, net jeigu ir esame įpratę nekreipti į juos dėmesio. Kiekvienas vaizdas, kiekvienas garsas yra atsargiai užfiksuojamas ir laikomas archyvuose.

Peržvelkite ryškiausias 2015 metų antraštes, jūsų atmintis nesunkiai prisimins žmones, vietas ir kitus susijusius dalykus: žemės drebėjimą Nepale, nusinešusį beveik 9000 žmonių gyvybių, karą Sirijoje, migrantų ir karo pabėgėlių minią, negyvą, nuskendusį vaiką, kuris kartu su savo tėvais tikėjosi rasti geresnį gyvenimą vakaruose ir dėl to kartu su kitais likimo draugais iš Sirijos ar kitų karštų taškų patraukė į rizikingą kelionę, į audeklą suvyniotus kūnus paguldytus vieną šalia kito Sirijos gatvėje, Hasna Aitboulahcen - moterį savižudę, susisprogdinusią Paryžiaus Sen Deni priemestyje, kai policija šturmavo butą, kuriame slapstėsi įtariami teroristai, pasaulio galinguosius, niekaip negalinčius susitarti dėl CO2 emisijos pasaulinėje Klimato Kaitos konferencijoje.

Kuomet kas nors pradeda vardinti metų įvykius, jūsų protas nesunkiai prisimena vaizdus. Išbandykite tai – kai televizijos pranešėjas Naujųjų metų išvakarėse vardins metų įvykius, užmerkite akis. Jūs sugebėsite matyti daugumą jų net nežiūrėdami.

Galbūt jūs ir nustūmėte šiuos prisiminimus į ilgalaikę saugyklą, tačiau, be jokios abejonės, pastebėjote visus įvykius, kurie nutiko. Jūsų sąmoningas protas „gūžtelėjo pečiais“, tačiau pasąmonė – ne. Visos tokios traumuojančios istorijos turės savo pasėkmes – kažkokiu būdu, kažkada. Tokie dalykai jus pakeičia, net jeigu ir tvirtai tikite, kad esate susikūręs įmunitetą jiems.

Mičigano universiteto tyrimai nustatė, kad sukrečiantys vaizdai žiniasklaidoje daro mums fizinę žalą – kai kurie žmonės patiria miego sutrikimus praėjus daugiau nei metams po to, kai didžiajame ekrane buvo pamatyti jaudinantys vaizdai. (Šis tyrimas buvo susijęs su siaubo ir mistiniais filmais, tačiau klausimas, priverčiantis susimąstyti yra: kaip ši žmogui padaroma įtaka sustiprėja, kai jam yra pasakoma, kad tai, ką kątik pamatė, yra tikra?)

Pranašystėse pateikta schema yra labai svarbi kartai, kuri užaugo matydama vien nerimą keliančius dalykus. Ką daryti su visa šia informacija, jei neturite, kur jos padėti? Kokį poveikį ji daro jums, jeigu gyvenate manydami, jog jūsų pačių egzistencija ir pasauliniai įvykiai neturi reikšmės?

Esu girdėjęs žmones kalbant, kad ženklai, kuriuos Jėzus išvadrina evangelijose, yra labai liūdni pamokslai. „Tai yra taip negatyvu, – jie sako man, – tai skatina sutrikusią apokaliptinę mąstyseną.“ Prisipažinsiu, kad esu sutikęs žmonių, kurie atitinka šį aprašymą. Tačiau ar yra pozityvu tai, kad jūsų protas neabejotinai kaupia visus sukrečiančius pasaulio įvykius ir nepaliaujamai deda juos į duomenų saugyklą, kurią jūs nesąmoningai naudojate priimdami sprendimus, nors ir neturite jokio paaiškinimo, kodėl kaupiate tokius šiurpius įspūdžius? Po kiek laiko, tai tik pagrįstų įtarimą, kad visata yra žiaurus ir betikslis pokštas.

Tačiau tai, kad Jėzus dar prieš kelis šimtmečius mums praneša, jog tokie dalykai įvyks, suteikia mums galimybę suvokti šią informaciją ir laikytis įsikibus vilties: Tai yra blogai, bet mes vistiek esame kelyje į karalystę. Tiesą sakant, kuo „sąrėmiai stipresni“, tuo arčiau mes esame. Nelipkite lauk iš laivo. Nepraraskite vilties.

Biblijoje aprašytas pranašas Danielius irgi gavo tokią pačią žinutę. Jo regėjime nesantaikos vėjas putė jūrose, todėl pasaulio imperijos iškilo krantuose. Kilus dar didesnei nesantaikai karalystės tekdavo jų paveldėtojams, tačiau regėjimo pabaigoje įvyksta teismas ir Amžinasis atiduoda Savo karalystę žmogaus Sūnui – tą, kuri niekada nebus sunaikinta.

Kito Biblijos pranašo, Ezechielio regėjime matyti ratai dar labiau pabrėžia painius ir chaotiškus pasaulio įvykius, tačiau jo pabaigoje, jam buvo parodytas Dievo sostas.

Taigi, nesvarbu kaip chaotiška viskas bebūtų, galime būti užtikrinti, kad Kažkas vistiek yra atsakingas ir žmonių istorija turi tikslą.

Audros aplink mus

„Mažoji apokalipsė“ aprašyta Mato evangelijos 24 skyriuje suteikia pagrindą mūsų vilčiai. Tai ne Dievo mėginimas mus išgasdinti blogomis žiniomis, tai kapitono įsakymas mums laikytis kurso, nes Jis žino, kaip išgyventi šią audrą. „Žiūrėkite, kad neišsigastumėte,“ – Jėzus pradeda (Mato evangelija 24:6).

Ateities istorikai galbūt ir nemanys, jog šie metai yra esminio lūžio taškas, tačiau dabar bent jau turime apie ką pagalvoti, mąstydami apie Jėzaus pranašavimus. Visi šie įvykiai nutiko praeityje, tačiau nusikaltimų Dievui ir žmonėms tempas ir mastas negailestingai auga. Visi požymiai rodo, kad pasaulis negrįžtamai juda link savo pabaigos.

Kontrolės perėmimas

Tačiau metų apžvalga, iš tiesų, nėra vien tik faktai, skaičiai, asmenybės, ar įvykiai. Bent jau krikščionims. Kadangi pasaulis, atitrūkęs nuo savo Kūrėjo, po truputį žlunga ir Biblijos pranašystės vis labiau pildosi, Jėzaus žodžiai turėtų atsirasti kiekvieno žmogaus namuose.

Viena yra analizuoti pasaulį ir purtyti galvą stebint žmonijos civilizacijos nuosmukį, apverkti planetą, kuri yra nevaldoma ir neturi išeities, tačiau visai kas kita yra analizuoti vieną mažą šios visatos dalelę, kurią jūs galite valdyti – save.

Iš jaukių savo namų yra nesunku nuspręsti, kad jūs nesate atsakingas už žudynes, stichines nelaimes, ar nusikaltimą, kuris įvyko šiais metais ir daugelio žmonių nuomone jūs būtumėte teisus.

Bet pažvelkite kaip Senajame Testamente Dievo pranašai kalbėjo apie Izraelio nuodėmes. Danielius vartoja žodį „mes“ (Danieliaus maldą rasite Biblijoje, pranašo Danieliaus knygoje, 9 skyriuje). Kai psalmistas apžvelgia šimtmečio senumo Dievo žmonių nuodėmes, jis taip pat sako „mes“ (Biblija, Psalmių knyga 106 skyrius, 6 eilutė).

Tikintieji prisiima atsakomybę už savo vaidmenį šioje neatgailaujančioje ir nepaklusnioje žmonijoje. Maištas, kuris paėmė valdžią šioje planetoje yra ne tik visų kitų maištas – jis taip pat ir mūsų. Mes visi esame nusidėję, visiems mums pritrūko Dievo šlovės, taigi iš dalies, visi esame atsakingi už šią sumaištį.

Tikintieji prisiima atsakomybę už savo vaidmenį šioje neatgailaujančioje ir nepaklusnioje žmonijoje. Maištas, kuris paėmė valdžią šioje planetoje yra ne tik visų kitų maištas – jis taip pat ir mūsų. Mes visi esame nusidėję, visiems mums pritrūko Dievo šlovės, taigi iš dalies, visi esame atsakingi už šią sumaištį.

Ko gero, dar vienų kalendorinių metų pabaiga yra geras metas bent šiek tiek patyrinėti save, juk apaštalas Paulius tam nuoširdžiai padrąsina (2 laiškas Korintiečiams 13 skyrius, 5 eilutė).

Ar aš prisidėjau prie kokio nors šio kenčiančio pasaulio problemos sprendimo, o galbūt aš prisidėjau prie pačios problemos, nemėgindamas sušvelninti kokios nors situacijos, kurią bučiau pajėgęs? Ar aš leidau Dievui atkurti Savo atvaizdą mano širdyje, o galbūt leidau šiam pasauliui nubraukti visą Jo darbą, panaikinti Jo atvaizdą ir patraukti mane link niekšiškesnių instinktų?

Nereikia būti krikščioniu, kad suprastumėte, jog mūsų planeta turi sunkumų, net ir užkietėjęs skeptikas gali tai įžvelgti. Apaštalas Jokūbas patvirtina, kad demonai gali atpažinti Dievo tiesą ir drebėti (Biblija, Jokūbo laiškas 2 skyrius, 19 eilutė). Tačiau žinoti neužtenka. Jūs negalite žinoti savo kelio į Dievo karalystę. Jūs negali būti užtikrintas pranašystėmis, kad už savo nuodėmes sumokėsite arba, kad gausite atleidimą už prisidėjimą prie žmonijos maišto ir žlugimo.

Tačiau galite pripažinti savo vaidmenį šioje sumaištyje. Galite pripažinti savo nuodėmes ir atgailauti dėl jų. Galite nustoti vertinti kitus ir įvertinti savo paties kaltę. Galite pripažinti, kad jums reikia Jėzaus. Ir galite pasiūlyti Jam savo gyvenimą dabar, Naujųjų Metų proga.

Pagalvokite apie tai: jūs kontroliuojate vieną mažą dalelę šioje kenčiančioje planetoje – save. Jūs turite įtakos sritį, kurią galite palikti Jo valiai. Ten, kur kiti nekenčia, jūs galite mylėti. Ten, kur kiti griauna, jūs galite statyti. Ten, kur kiti kursto nesantaiką, jūs galite ieškoti taikos.

Jūs galite atsisakyti būti tamsos karalystės dalimi.

Jūs galite atsisakyti visko: savo šališkumo organizacijoms, pasauliškumo, asmeninių filosofijų bei ambicijų ir rinktis Bibliją išmanančio krikščionio gyvenimą, vedamą Dvasios.

Jūs galite formuoti savo pasaulėžiūrą pagal Dievo mokymus. Jūs galite pažvelgti į žmonių problemas iš Dievo perspektyvos. Jūs galite būti druska. Šviesa. Jūs galite leisti Kristui užrašyti Tėvo vardą ant savo kaktos, savo širdyje ir galite pasiūlyti viltį pasauliui, kuris kiekvieną akimirką darosi vis tamsesnis.

Pradėdami 2016 metus, jūs galite kontroliuoti vieną šios planetos dalelę, vieno žmogaus širdį, vietą, kurioje pasaulis neprivalo griūti. Ir kai visas pasaulis ir toliau seka paskui žvėrį, kai jie eina į pražūtį – jūs galite stovėti ant Siono kalno su avinėliu. Dangui ir savo bendraminčiams jūs galite pasiūlyti dar vieną žmogų, kuriam priklauso Edeno pilietybė.

Jūs jau dabar galite gyventi Dievo karalystėje, net jai dar neatėjus.

Mato evangelijos 24 staipsnio pildymasis tampa vis akivaizdesnis kiekvienais metais. Užrašykite visas metų antraštes popieriaus lape ir perskaitysite įtikinamą pamokslą. Ženklai ir toliau siųs savo žinią, kol Jėzus ateis, tačiau klausimas šiuo metu yra toks: ar jūsų gyvenimas taip pat išpažins Kristų iki tos dienos, kai Jis ateis?

Komentarai

Komentarų kol kas nėra. Būkite pirmas!